Gegužės 26 dieną ASU ekonomikos ir vadybos fakultetas drauge su verslo ir kaimo plėtros vadybos institutu surengė apskritojo stalo diskusiją „Socialinis verslas: patirtis ir perspektyvos”, kurioje dalyvavo ASU dėstytojai, Ūkio ir Žemės ūkio ministerijų, Sūduvos ir Kauno VVG Kauno bendruomenių centrų asociacijos ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Pastaruoju metu socialinio verslo problematikai skiriamas ypatingas dėmesys, NVO atstovams trūksta aiškumo dėl tolesnio jo plėtotės perspektyvų. Diskusijos metu ASU docentė Jolanta Solnyškinienė apžvelgė socialinio verslo raidą. Europos sąjungoje socialinis verslas sukuria net 11 proc. BVP. Apie 5 proc. dirba socialinio verslo sektoriuje. Lietuvoje socialinis verslas tik prasideda. Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Smukiojo ir vidutinio verslo politikos skyriaus vyriausias specialistas Tomas Lavišius pristatė socialinės koncepcijos įgyvendinimo tolimesnius žingsnius. Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Javičienė kalbėjo apie socialinio verslo problematiką bei LEDER priemonės galimybes kuriant socialinį verslą. Diskusijos dalyviai akcentavo, kad labai pasigendama socialinės partnerystės, trūksta lyderių. Sūduvos VVG pirmininkė Reda Kneizevičienė kalbėjo, kad vietos veiklos grupės yra numatę savo strategijose finansuoti socialinio verslo projektus, bet svarbu parengti teisinę bazę, nes šiai dienai yra daugiau klausimų nei atsakymų. Kaimo žmonės turi puikių idėjų, kaip ne tik kurti verslą, bet ir spręsti vieną ar kitą socialinę problemą. Būtina ugdyti žmonių sąmoningumą, nes konkuruoti socialiniam verslui su įprastu verslu bus labai sudėtinga. Labai svarbu, kad žmonės turėtų motyvacijos naudotis socialinio verslo paslaugomis ar prekėmis, nes jie pirkdami paremia ne užsienio investuotoją o vietinį verslą, kuris ne tik kuria darbo vietas, bet ir vykdo socialinę politiką. Puikus pavyzdys yra Škotija, kur socialinis verslas turi gilias tradicijas. Pirmininkė paragino mokslo atstovus, kad jie aktyviau dalyvautų socialinio verslo kūrime. Daug yra parašyta nuostabių mokslinių darbų, deja jie guli giliai stalčiuose. Tai turėtų būti įgyvendinama įvairių ministerijų veikloje. Kauno VVG atstovė Kristina Švedaitė Damašė pasidalino Kauno rajono socialinio verslo pavyzdžiais, „Socialinis taksi” programų vadovas Jonas Mulevičius dalinosi jau veikiančio socialinio verslo patirtimi. Kauno ir Ukmergės miesto bendruomenių atstovai dalinosi savo įžvalgomis apie miesto bendruomenių veiklą.
Diskusija buvo įdomi ir naudinga.
Svarbu, kad socialiam verslui Lietuvoje ruošiant pagrindą visi suinteresuoti asmenys aktyviai dalyvautų, teiktų savo pasiūlymus, pastebėjimus, o ministerijos įsiklausytų į praktikų pastabas. Tik nuo bendro darbo priklausys, ar ši puiki verslo forma įsitvirtins Lietuvoje.
Plačiau apie socialinį verslą galima pasidomėti-http://www.socialinisverslas.lt/
