Sūduvos VVG pagal tarptautinį projektą „Šiaurės Estijos Harju, Lietuvos  Sūduvos, Lenkijos KOLD ir Slovakijos Spiš regionų turizmo plėtra panaudojant  vietos išteklius” rugsėjo 26-30 dienomis 40 narių delegacija lankysis  Estijoje. Jau balandžio mėn. Lietuvoje lankėsi partneriai iš Estijos, Lenkijos  ir Slovakijos, birželio mėn. visi partneriai susitiko Lenkijoje, o liepos mėn.  Slovakijoje. Visur vyko Sūduvos krašto amatų pristatymas, skambėjo lietuvių  liaudies muzika. Sūduvos VVG nariai dalyvavo atidarant tarptautinę edukacinę  trasą, paremtą liaudies pasakų motyvais.

Į Estiją vyksta Būdos kultūros namų folkloro ansamblis „Gandružis”, amatininkai ir kaimo bendruomenių atstovai. Kelionės dalyviai dalyvaus edukacinės trasos Estijoje atidaryme, pastatys  lietuviškos pasakos stendą, surengs du koncertus, dalyvaus konferencijoje ir aplankys 12 projektų, kurie yra parengti pagal Estijos LEADER programą.

Pagal šį projektą numatyta ne tik surengti Sūduos krašto dienų pristatymus pas partnerius, bet ir įrengti lietuviškos pasakos „Katinėlis ir gaidelis” pristatymą, penkiomis kalbomis parengti (lietuvių, lenkų, estų, slovakų ir anglų) žemėlapius su pažymėtomis edukacinio pobūdžio trasomis ir pasakų aprašymu, penkiomis kalbomis sukurti (lietuvių, lenkų, estų, slovakų ir anglų) interaktyvią svetainę.

Tikime, kad šis projektas bus puiki pradžia parengti visos Sūduvos VVG teritorijos turizmo trasą, kuri būtų įdomi ne tik Lietuvos bet ir užsienio svečiams.

Sūduvos VVG informacija

  Antanavo bendruomenė nuo pat įsikūrimo pradžios turėjo viltį, kad  atgaivinti  senąjį dvaro parką. Gal tik dokumentuose tas įrašas” buvusio dvaro” ir sudaro  visus sunkumus. Bendruomenė su seniūnija jau ne vienerius metus savo jėgomis  prižiūri parką, rengia talkas. Tačiau suprasdami, kad to nepakanka vis dairėmės į  įvairius finansavimo šaltinius, kas padėtų atlikti rimtesnius darbus.  Atisiradus  galimybei ES LEADER programai aktyviai dalyvavome strategijos rengime, kad  tai vienintelis toks parkas visoje Sūduvos VVG teritorijoje ir būtina jo tvarkybos  darbams parama. Viskas vyko sklandžiai: pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Kazlų Rūdos savivaldybe, nes jų įnašas- žemės vertė, parengtas projektas, skirtas finansavimas. Iš štai čia prasidėjo visi „džiaugsmai” – techninio projekto derinimai užtruko vos ne metus. Ir didžiausias kliuvinys- Kultūros paveldo departamentas Marijampolės skyrius.  Sužinojus iš projektuotojų, kad atsirado reikalavimas darbų metu daryti archeologinius tyrimus, kreipėmės drauge su techninio projekto rengėjais į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorę su laišku, kad būtų leista neatlikti šių darbų, nes jie jau buvo atlikti rekonstruojant koplyčią. Prašyme nurodėme, kad pagal projekto ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, prieš vykdant žemės kasimo darbus, reikalinga atlikti archeologinius tyrimus. Bendruomenės nuomone atlikti archeologinius tyrimus planuojamose žemės darbų zonose netikslinga, kadangi pagrindiniai žemės judinimo darbai bus atliekami negiliame sluoksnyje, kuris didžiojoje dalyje jau yra judintas (paklotas asfaltbetonis, inžineriniai tinklai, lygintas reljefas, pastatyta naujų statinių), išskyrus drenažo įrengimą aplink koplyčia ir tvenkinių gilinimo darbus. Prie koplyčios (drenažo įrengimo vietoje) gruntas buvo judintas koplyčios restauravimo metu, t.p. 2010 m. AB „Kauno paminklų restauravimo ir projektavimo institutas“ atliko archeologinius tyrimus. Tyrimų metu prie koplyčios buvo iškasti du šurfai. Archeologinių radinių užfiksuotuose sluoksniuose nebuvo rasta. Pagal PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ archeologinis sluoksnis – iki 1800 m. susidaręs kultūrinis sluoksnis, kurio struktarcheologiniai tyrimai arba jame esantys archeologiniai radiniai yra vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių. Dvaro teritorijoje mūriniais gyvenamaisiais ir pramoniniais pastatais užstatyta vėliau.

Iš pradžių gavome atsakymą , kad nors jie supranta mūsų būgštavimus, tačiau negali leisti, kad būtų sužalotas ar sunaikintas archeologinis paveldas, kurio tikimybė XVIII a. įkurtoje dvaro sodyboje gana nemenka. Ir vėl rašem atsakymą kviesdami atvykti į vietą, kad susipažintų detaliau su numatomais vykdyti darbais, nes numatoma tik pravesti elektros kabelis apšvietimui bei paaiškinome, kad poreikis greta koplyčios įrengti šulinius, tai buvusio koplyčios atstatymo projekto pasekmės. Įdomu kaip vykdant koplyčios atstatymo darbus buvo leista pagilinti rūsius ir neįvertinta tų pačių archeologų, kad greta koplyčios yra Šešupė ir gali užlieti koplyčią, nes taip ir atsitinka kai vandens lygis Šešupėje pakyla. Mums, kaip bendruomenės nariams yra skaudu, kai atstatytos koplyčios rūsiuose stovi vanduo ir drėgsta grindys. Nereikia būti ypatingais darbų vykdytojais, kad suprastume, kad tokiom sąlygom koplyčiai gali vėl po kiek metų sugriūti. Todėl ir įtraukėme į projektą kaip „gelbėjimosi ratą” drenažo šulinius, nors šiam drenažui skirtas išlaidas galėjome skirti kitiems darbams. Tikėjomės supratimo ir bendradarbiavimo. Deja mums atsakė, kad pasikonsultavę su MAK nariais nematė būtinybės atvykti į vietą. ir čia bandėme nenulesti rankų. Kaip liaudies išmintis sako, „Jeigu arklys neina pas ėdžias,  tai ėdžios eina pas arklį” taip ir mes padarėme, bendruomenės delagacija su seniūnu Artūru Urbonu nuvyko į posėdį Vilniuje. Deja čia ne tik kad niekas neisgilino į situaciją, bet dar ir pasityčiojo, kad iš vis kam atvyko, ar mes neturime ką veikti. Štai ir finalas- kokiom „gėlėm” grįstas mūsų senojo dvaro parko tvarkymo darbų kelias. Esame dėkingi Kazlų Rūdos savivaldybei  už transportą nuvykti į Vilnių ir moralinį palaikymą.

Tenka apgailestauti, kad Žemės ūkio ministerijai rūpi kad kaimo vietovės gražėtų, bendruomenės vykdytų aktyvią veiklą, o pačiai Kultūros ministerijai rūpi tik profesionalusis menas ir iki kaimo kultūros jai toli. Ši ministerija ne tik, kad lėšų neskiria kultūros namų remontui, instrumentų ar rūbų įsigijimui, bet dar ir pasistengia „palengvinti” projektų įgyvendinimą. Bendruomenė susiklosčiusią situaciją numato aptarti sekančią savaitę valdybos posėdyje. Deja mūsų kol kas vienintelis ginklas -viešinimas. Bandysime ieškoti išeities, nes kaip liaudies išmintis sako” Nėra padėties be išeities”

Reda Kneizevičienė

Antanavo bendruomenės pirmininkė

  Rugsėjo 20 d. pagal tarpteritorinio bendradarbiavimo projektą „Kazlų Rūdos ir  Marijampolės VVG kaimo plėtros veikėjų paslaugų tinklas siekiant darnios  plėtros Suvalkijos regione” įvyko konferencija „Vietos bendruomenių veiklos  sklaida, informavimo ir viešinimo galimybės”. Konferencijoje  dalyvavo Marijampolės VVG nariai, administracijos darbuotojai, projekto  koordinatoriai- Sūduvos VVG pirmininkė Reda Kneizevičienė, Kazlų Rūdos  savivaldybės mero pavaduotoja Ramutė Vinikienė. Sūduvos VVG pirmininkė pristatė šio projekto tikslus, uždavinius bei rezultatus. Programos „Leader” ir žemdirbių mokymo metodikos centro vyr. specialistė apžvelgė visos Lietuvos VVG įgyvendinamus tarptautinio ir tarpteritorinio bendradarbiavimo projektus.

Pranešimą apie organizacijos informavimo ir viešinimo galimybes bei tarptautinę patirtį rengiant edukacinius pažintinius takus bei turizmo trasas skaitė Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė. Šesupė upės vandens turizmo plėtros galimybes pristatė  VšĮ Nemuno regiono Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius.  Konfernecijos svečiai galėjo susipažinti su įvairomis Lietuvos ir ES šalių viešinimo priemonėmis surengtoje parodoje. Tai buvo puiki galimybė susipažinti su kolegų patirtimi viešinant savo paslaugas ir veiklą. Pagal šio projekto vieną iš dalių bus įsigyta leidybinė ir sublimacinė įranga. Šiame projekte numatyta, kad Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybės kaimo bendruomenėms bus nemokamai parengta dalis viešinimų priemonių. Taip pat numatoma, kad dalis paslaugų bus mokama pagal naujai įsteigtos asociacijos kolegialaus valdymo organo patvirtintus įkainius.

Tikime, kad šis projektas sudarys galimybę užmegzti glaudesnius bendradarbiavimo santykius tarp Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybės kaimo plėtros veikėjų bei sukurti glaudų turizmo paslaugų tinklą.

Sūduvos ir Marijampolės VVG informacija

  Rugsėjo 19 d. Sūduvos VVG buvo svarbi, nes šią dieną vyko paskutinis projektų  atrankos komiteto posėdis pagal 2007-2013 m. finansavimo laikotarpio Sūduvos  VVG strategiją ” Sūduvos krašto kaimo gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas”.  Buvo pateikta 12 projektų, iš kurių finansavimo užteko tik 6 projektams.  Likusieji šeši projektai liko rezervo fonde ir bus finansuojami, jeigu bus gautos  papildomos lėšos. Visiems projektams buvo atliktas administracinis, pirmumo,  tinkamumo ir naudos ir kokybės vertinimas. Pagal vertinimo išvadas bus  finansuota Jūrės miestelio, Plutiškių, Jankų ir Sasnavos bendruomenių projektai. Pagal I prioriteto 1.2. priemonę ” Kaimo turizmo veiklos skatinimas” bus finansuota Antano Deiviko ir Arvydo Ragausko projektai. Jūrės miestelio bendruomenė tvarkys bendruomenės centro aplinką, Jankų bendruomenė rengs poilsio parką, Plutiškių bendruomenė įrengs sporto aikštelę Subačiškių kaime, o Sasnavos bendruomenė įrengs paplūdymį.

Sūduvos VVG informacija