Skip to content
Bagotosios kaimo bendruomenė baigė futbolo stadiono įrengimo projekto pirmą etapą

Bagotosios kaimo bendruomenė baigė futbolo stadiono įrengimo projekto pirmą etapą

Bagotosios kaimo bendruomenė baigė futbolo stadiono įrengimo projekto pirmą etapą

   2011 m. spalio 3d. pasirašius trišalę bendradarbiavimo sutartį tarp Bagotosios  kaimo bendruomenės, Sūduvos VVG ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie  Žemės ūkio ministerijos startavo projektas  „Bagotosios futbolo stadiono  įrengimas„.  Bagotosios kaimo bendruomenės partneris vykdant šį projektą yra  Kazlų Rūdos savivaldybės administracija.

  Projekto tikslas –Siekiant patrauklios aplinkos kūrimo Bagotosios kaime  įrengti futbolo stadioną.

Projekto uždaviniai:

    1. Žemės nusausinimas ir pagrindų paruošimas ( 2400 m2)
    2. Dirbtinės žolės dangos 40mm įrengimas (užpilta SBR granulėmis)
    3. Vartų pastatymas ir tvoros aptvėrimas
    4. Futbolo turnyro „ Žolinė 2012” organizavimas

Statybų rangovas buvo atrinktas pagal viešųjų pirkimų įstatymą. Juo tapo mažiausią kainą pateikęs ir kriterijus atitikęs rangovas- UAB „Fortera“.

Rangovas jau suprojektavo stadioną, pateikė techninį projektą. Dabar laukiame orų leisiančių pradėti statybos darbus. Tikimės jau šiais metais futbolo turnyrą  „Žolinė 2011“ įgyvendinti jau naujajame stadione.

Bagotosios kaimo bendruomenės informacija

Bagotosios kaimo bendruomenė baigė futbolo stadiono įrengimo projekto pirmą etapą

Lietuvos VVG lyderiai sėmėsi patirties kelionėje į Slovakiją

Lietuvos VVG lyderiai sėmėsi patirties kelionėje į Slovakiją

  Lietuvos vietos veiklos grupių tinklas drauge su Slovakijos Tatrų regiono vietos  veiklos grupe SPIŠ pagal Lietuvos KPP 2007-2013 metų programos priemonės  „Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ projektą  „Lietuvos ir Slovakijos vietos veiklos grupių tinklų partnerystė įgyvendinant  kaimo gyvenimo kokybės gerinimo strategijas“ surengė tarptautinę konferenciją  Slovakijoje „Partnerystės stiprinimas įgyvendinant Lietuvos ir Slovakijos kaimo  plėtros strategijas“.

 

Į konferenciją, kuri vyko Slovakijos Prešovo regione Vrbove vasario 21-24 dienomis, vyko 52 atstovai beveik iš visos Lietuvos vietos veiklos grupių.

Tarptautinėje konferencijoje pranešimą apie Slovakijos Prešovo regiono nacionalinio kaimo tinklo veiklą pristatė Alena Kaščakova. Šis regioninis biuras ne tik renka, analizuoja duomenis apie kaimo plėtrą šiame regione, rengia mokymus, seminarus, mokymo programas, skirtas vietos veiklos grupių darbo kokybei gerinti, bet ir skatina teritorinį ir tarptautinį bendradarbiavimą – organizuoja konferencijas, „apskritojo stalo“ diskusijas, studijas ir mainų vizitus. Biurui patikėtos ir LEADER metodikos centro, ir mokėjimo agentūros funkcijos. Konferencijoje buvo pristatyta ir Lietuvos VVG patirtis įgyvendinant vietos plėtros strategijas. Abiejų šalių VVG strategijų įgyvendinimo akcentai skirtingi – Slovakijos VVG labiau telkiasi apie vietos savivaldą ir vykdo projektus, susijusius su vietos infrastruktūra, tuo tarpu Lietuvos VVG svarbiausiu uždaviniu laiko kaimo nevyriausybinių organizacijų aktyvinimą. Todėl konferencijoje labiausiai domėtasi Slovakijos VVG kaip potencialiais partneriais tarptautinio bendradarbiavimo projektuose, vyko kontaktų mugė. Beje, Sūduvos vietos veiklos grupė, kurios pirmininkė Reda Kneizevičienė ir inicijavo šią tarptautinę konferenciją, baigia rengti bendrą projektą su Slovakijos, Lenkijos, Estijos partneriais. Projekto idėja – šalyse partnerėse įrengti edukacinius pažintinius takus liaudies pasakų motyvais.

Prešovo regione yra keturios vietos veiklos grupės. Lietuvos VVG tinklo delegacijos  aplankyta SPIŠ vietos veiklos grupė yra viena iš mažiausių – jungia tik 9 seniūnijas, kuriose gyvena beveik 12,5 tūkst. žmonių. SPIŠ vadybininkas Peter Hardon, pristatydamas vietos veiklos grupę, akcentavo Tatrų regiono vietovės privalumus. Vlkovce seniūnija garsi karališkųjų vilkų medžiokle, ežerais, vietovė turtinga liaudies tradicijomis ir tradiciniu žemės ūkiu; Vrbovas – gydomųjų terminių vandenų baseinais, kalnų slidžių trasomis, 1724 m. statyta romaninė liuteronų bažnyčia. Hradico miestelis išsiskiria archaiška praeitimi – archeologiniai tyrimai rodo, kad miestelis žinomas nuo geležies amžiaus; Tvarožna miestelis – avių sūriais, Liubica – 20 amatininkų gildija, kuri įkurta dar 17 amžiuje. SPIŠ regionui būdinga tai, kad net 81,2 proc. gyventojų gyvena kaimo vietovėse ir savo ateities planus sieja su turizmo paslaugų plėtra, švaria gamta ir sutvarkyta infrastruktūra. Šios vietos veiklos grupės strategijoje numatyti 3 prioritetai: infrastruktūros ir verslo aplinkos gerinimas, kaimo turizmo plėtra ir kultūros bei gamtos paveldo apsauga.

Per dvi viešnagės Slovakijoje dienas Lietuvos VVG tinklo delegacija aplankė du verslo projektus – avininkystės ir žirgininkystės ūkį bei medienos perdirbimo įmonę. Taip pat galėjome įvertinti, jog kraštas turiningas kultūros objektais, pritaikytais turizmui – pabuvota Kažmerok pilyje, Tatranska kotlina urvuose, Popras Tatry. Nacionalinio įvairumo požiūriu įdomi buvo Vlkovce seniūnija, kurioje gyvena tik 56 proc. slovakų, kiti – įvairių kitų tautybių žmonės, daugiausia čigonai. Aplankėme šio miestelio vaikų darželį, bažnyčią, čigonų gyvenamąjį kvartalą, susitikome su seniūnu, domėjomės čigonų socializacijos problemomis.

Lietuvos VVG atstovai dideliu šios kelionės pasiekimu linkę laikyti ne tik patirtus įspūdžius Slovakijoje, bet ir Lietuvos VVG lyderių kartu praleistą laiką kelionėje – tarpusavio bendravimą, patirties sklaidą, bičiuliškus patarimus, naudingus kasdieniniame darbe, sutvirtėjusius kontaktus.

 

VVG tinklo informacija

Bagotosios kaimo bendruomenė baigė futbolo stadiono įrengimo projekto pirmą etapą

Sodžius KRUNAI

Lietuvoje beveik nebeliko Giminės sodybų, apie kurias mums pasakojo mūsų senoliai. Ir mes pajutome didelį norą vėl jas atkurti.

Susirinkome įvairaus amžiaus, gabumų, išsilavinimo, tikėjimo ir įvairios patirties žmonės. Vienas kitą papildome, mokomės vieni iš kitų.

Kurdami sodybas, bendraudami tarpusavyje, mokomės būti geresni, mokomės atjautos, supratimo, kantrybės, stengiamės prisiminti ir atkurti žmogiškąsias vertybes.

Ekologinio sodžiaus principai

  • Pirmiausia turėtų keistis žmogaus sąmoningumas, jo požiūris į gamtą ir į savo artimą. Pradėkime nuo savęs.
  • Mažindami savo poreikius, stengdamiesi išsivalyti ir išmokti gyventi nepaliekant atliekų kalnų, nebebūsime žemės teršėjai.
  • Kiekvienas gali su meile sukurti erdvę, kurioje kiekvienas augalas, žvėrelis, paukštukas šia meile stengsis pasidalinti su sodybos gyventojais. Tai Giminės sodyba – vieta, kur galbūt gims ir augs jūsų palikuonys, geru žodžiu minėdami sodybos įkūrėją.
  • Kiekvienas žmogus turi turėti galimybę sukurti ne mažiau 1 ha dydžio giminės sodybą – savo žaliuosius namus, kurie būtų užnugaris, sveiko ir laimingo gyvenimo garantas. Vadovaujantis netradicinio ūkininkavimo principu, kai atkuriamas ryšys su gyva atsinaujinančia augalijos sistema, žmogus tampa laisvas nuo varginančio darbo ir gali užsiimti širdžiai artima veikla.
  • Giminės sodyba turėtų būti ekologiškai švarioje zonoje. Ją turėtų supti kitos bendraminčių sodybos, kad susikurtų tikri rojaus kampeliai.
  • Netoli sodžiaus įrengus paviljoną „Visatos skonis“, miesto žmonės galėtų įsigyti įvairiausių gėrybių, išaugintų ekologinėse sodybose.
  • Sodžiaus teritorijoje pastačius bendruomenės pastatą bei mokyklą, būtų puoselėjama įvairi kultūrinė veikla.
  • Kuriantis ekologiniams sodžiams, mažėtų oro, dirvožemio, vandens tarša. Žmonės propaguotų sveiką mitybą ir gyvenimo būdą.
  • Kaimynai vėl taptų Bičiuliais. Vaikai augtų darnioje, draugiškoje aplinkoje, meilės apsupti.
  • Besikuriantys šalia vieni kitų sodžiai žaliais žiedais apjuostų didžiuosius Lietuvos miestus.
Bagotosios kaimo bendruomenė baigė futbolo stadiono įrengimo projekto pirmą etapą

Jankuose seniūnaičio rinkimai

Tokia tvarka, kad kas du metai yra perrenkami seniūnaičiai. Šiandien 13val. Jankų k. įvyko seniūnaičio rinkimai. Susirinko Jankų bendruomenės aktyviausias branduolys. Dviejų metų Jankų k. seniūnaičio kadenciją išbuvęs D. Gustas uželeido pareigas I. Krukonienei.

Praeitais metais seniūnaitis Darius Gustas nemažai prisidėjo prie Jankuose vykdomų viešųjų darbų organizavimo. Esame dėkingi už jo pastangas ir tikimės ateityje aktyvaus bendradarbiavimo.

Gerai pažinodamasJankų gyventojus, galiu pasakyti, kad yra ir daug aktyvių ir su geromis idėjomis žmonių. Nesvarbu, kad jie pasikuklino dalyvauti seniūnaičio rinkimuose, ar už juos basavo mažiau gyventojų. Svarbu ne pareigų pavadinimas, o siekis kurti ir gerinti savo gyvenamają apliną.

Seniūnas, seniūnaičiai, bendruomenės pirmininkas ar valdybos nariai gali oficialiai išsakyti ne tik savo, bet ir kaimo gyventojų nuomonę tiesiai į savivaldybę įvairiais Jankams rūpimais klausimais.

Apsijungus visiems spręsti problemas tampa žymiai lengviau.

Jankams labai reikia aktyvių žmonių.

Bagotosios kaimo bendruomenė baigė futbolo stadiono įrengimo projekto pirmą etapą

Ūkio viceministras: kalbant apie šalies konkurencingumą svarbi ir vaikų darželių problema

viceministras Giedrius Kadziauskas, kalbėdamas apie sprendimus, didinančius Lietuvos konkurencingumą, sako, reikėtų kalbėti ne apie tai, ką dar padaryti, kad į Lietuvą pritrauktumėme daugiau investicijų, bet kaip tą padaryti. Jis pateikia pavyzdį, jog viena iš problemų su kuriomis susiduria į šalį atvykę specialistai – vaikų darželių stygius.

DELFI straipsnis

http://verslas.delfi.lt/business/ukio-viceministras-kalbant-apie-salies-konkurencinguma-svarbi-ir-vaiku-darzeliu-problema.d?id=55532379

Skip to content