Balandžio 11 dieną Nacionalinėje mokėjimo agentūroje vyko susitikimas dėl vietos plėtros strategijų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „LEADER“ veiklos sritį „Parama vietos projektams įgyvendinti pagal VPS“, (toliau – VPS) įgyvendinimo.
Buvo aparta vietos projektų finansavimo sąlygų aprašų rengimo ir tvirtinimo, vietos projektų vertinimo, viešųjų pirkimų, mokėjimo prašymų teikimu ir pildymo klausimai.
Vietos veiklos grupės norėtų kuo greičiau skelbti vietos projektus, tačiau besikeičiančios vietos projektų administravimo taisylės ir tvarkos stabdo procesus. Susitikimo metu VVG atstovai iškėlė daug klausimų, bet deja atsakymų sulaukė labai mažai.
Sugrįžus iš seminaro, balandžio 12 dieną, ŽUM informavo visas VVG, kad vėl planuojama atlikti VP administravimo taisyklėse vietos projektų atrankos, vertinimo ir administravimo ir kontrolės sistemų pakeitimus, nes 2017-03-24 ministerija gavo Europos Komisijos raštą dėl Lietuvoje taikomos vietos projektų atrankos ir vertinimo sistemos. EK vienareikšmiškai pasisakė, kad vietos veiklos grupės turi atrinkti galimus vietos projektus, o vietos projekto tinkamumo vertinimą gali atlikti tik akredituota institucija, t. y. Agentūra.
Atrodo, kad strategių startą dar kartą reikės nukelti. Nors keletas VVG jau startavo ir šiuo metu renka vietos projektus, bet daugelis kolegų laukiame galutinių visų dokumentų, nes teisės aktų pakeitimai įneša daug sumaišties administruojant vietos projektus.
Jau ne pirmą kartą jaučiame, kad trūksta bendradarbiavimo tarp NMA ir ŽUM. Kaip liaudies patarlė sako „Dvi auklės- vaikas be galvos”. Tenka tik su pavydu VVG stebėti kaimyninių šalių strategijų įgyvendinimą, o Lietuvoje ir toliau skęstame tarp procedūrų rengimo ir taisyklių keitimų. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje šis procesas specialiai vilkinamas.
Reda Kneizevičienė
Sūduvos VVG pirmininkė

„Britų taryba nestabdys savo veiklos. Kultūriniai ir edukaciniai ryšiai yra svarbūs, nepaisant politinių pokyčių“ – tai sveikinimo žodį Socialinio verslo forume 2017 tardamas pabrėžė Britų Tarybos direktorius Lietuvoje Artūras Vasiliauskas.

Šio jau ketvirtąsyk vykstančio renginio tikslas buvo– aptarti, kaip privačios iniciatyvos bei pažangūs verslai gali bendradarbiauti su valstybinėmis institucijomis, kurdamos alternatyvias viešąsias ir socialines paslaugas. Šįmet Socialinio verslo forumas pritraukė daugiau 200 verslo ekspertų, praktikų, valdžios institucijų atstovų ir akademikų iš visos Lietuvos. Šių metų forumo tema buvo – socialinė partnerystė – santykis tarp bendruomenės, NVO, socialinio verslo ir valstybinių institucijų, kurios rėmuose buvo siekiama peržiūrėti paskutiniųjų 12 mėnesių progresą, identifikuoti galimybes ir numatomus barjerus socialinio verslo plėtrai Lietuvoje.

„Visų pirma, šis verslo modelis orientuotas ne tik į pelno siekimą – jis kartu sprendžia ir socialines problemas. Taigi, socialiniu verslu užsiima žmonės, kuriems rūpi visuomenės gerovė ar konkrečių problemų sprendimas. Dažniausiai tai – opiausios ir „nepopuliariausios“ visuomenės problemos,  kurios aktualios visame pasaulyje, tačiau jas sunku išspręsti tiek valstybės, tiek verslo pastangomis. Mes dėsime visas pastangas, kad socialinio verslo įstatymas būtų parengtas ir patvirtintas artimiausiais metais“ – optimistiškai nuteikė LR Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Teigiamai apie socialinio verslo perspektyvas atsiliepė ir LR Žemės Ūkio ministras Bronius Markauskas: „Manau, kad turime suteikti žmonėms erdvės veikti – jie geriausiai gali pasakyti, ko vietos bendruomenei  iš tikrųjų reikia. Socialinis verslas, nukreiptas į skurdo, socialinės atskirties mažinimą, sutelkia bendruomenes, taip pat yra nepamainomas įrankis kely didelių pokyčių link“.

Arūnas Survila Nacionalinės socialinės integracijos instituto programų vadovas pažymi, jog: „Socialinis verslas kiekvienais metais tampa vis populiaresnis, atsiranda vis daugiau naujų iniciatyvų ir motyvacijos dirbti šia linkme. Labai svarbu kartą metuose susitikti tiek valstybinėms institucijoms, tiek socialinio verslo iniciatyvoms tam, kad išryškėtų pagrindiniai darbai, kuriuos reikia nuveikti, jog laipsniškai gerėtų socialinio verslo aplinka Lietuvoje.“

Socialinio verslo svarbą akcentavo ir Andželika Rusteikienė, Investuotojų forumo komunikacijos ir strateginių projektų plėtros vadovė, Socifaction, Geri Norai LT partnerė: „Kasmetinis socialinio verslo forumas- tai lyg socialinį verslą Lietuvoje akseleruojantis variklis, bendram pokalbiui kasmet sutelkiantis esminius šios srities vedlius ir organizacijas, kuriančias bei formuojančias socialinio verslo aplinką“

Socialinio verslo forumą jau ketvirtą kartą organizavo LR Ūkio ministerija, Britų Taryba, organizacijos NVO Avilys ir Geri Norai LT. Šiais metais prie renginio taip pat prisideda LR Žemės Ūkio ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, programos „Leader“ ir žemdirbių metodikos centras, Lietuvos Savivaldybių asociacija, socialinio verslo akseleravimo programa SOCIFATION, Rise Vilnius bei Lietuvos kaimo tinklas.