Sūduvos VVG bendruomenių pasitarimas

Sūduvos VVG bendruomenių pasitarimas

Liepos 14 dieną vyko Sūduvos VVG bendruomenių pasitarimas, kurio metu buvo aptarta Sūduvos VVG 10- mečio paminėjimo paruošiamieji darbai. Rugpjūčio 13 dieną Višakio Rūdoje vyks Sūduvos VVG bendruomenių sąskrydis, kuriame kaimo bendruomenės ne tik pristatys savo veiklą, bet pakvies dalyvauti edukacinėse programose, bus galima įsigyti amatininkų dirbinių ir kitų kaimo gėrybių. Vyks kultūrinė programa, o vakare visus pakviesime prie bendruomeninio laužo. Smulkesnė informacija bus kitą savaitę.
Bendruomenės pasidalino projektinės veiklos patirtimi bei aptarė būsimos strategijos įgyvendinimą. Bendruomenių vadovai įsipareigojo savo bendruomenių valdymo organuose aptarti kiekvienos bendruomenės indėlį į renginį ir po savaitės surengti sekantį pasitarimą.
Reda Kneizevičienė
Sūduvos VVG pirmininkė

Neįgaliųjų ir literatų klubo „Girių versmė” popietė

Neįgaliųjų ir literatų klubo „Girių versmė” popietė

Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių asociacija vykdydama Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą drauge su Kazlų Rūdos literatų klubu „Girių versmė” Antanavo kultūros namuose surengė poezijos popietę. Popietėje dalyvavo neįgalieji iš kitų kaimiškų vietovių bei literatų klubo nariai. Renginiui gerą nuotaiką dovanojo mažosios dainininkės iš Bagotosios.
Renginyje netrūko daug gražių poezijos posmų bei geros nuotaikos. Dėkoju Ramutei Vinikienei už popietės organizavimą bei Janinai Draugelienei, kuri padėjo atvykti Jūrės miestelio neįgaliesiems į renginį. Dėkoju klubo pirmininkei Vitalijai Filipovai už padovanotą poezijos knygą
Reda Kneizevičienė
Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių asociacijos pirmininkė ir Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projekto vadovė

 

Gudelių kaimo bendruomenės vizitas Aukštaitijoje

Gudelių kaimo bendruomenės vizitas Aukštaitijoje

Vykome į Zarasų r. Imbrado bendruomenę. Visiems mums buvo labai malonu matyti, kad su mumis kartu atrado laiko važiuoti  kraštietis (tėviškė yra Užbalių k., Kazlų Rūdos sav., Gudelių bendruomenės teritorijoje)- visiems gerai žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius.  Džiaugiamės, kad jis atrado laiko vykti su mumis, nes S. Paltanavičius tik prieš dieną buvo grįžęs iš  LRT televizijos projekto „Nacionalinė ekspedicija: Nemunu per Lietuvą“. Važiuojant buvo labai smagu dairytis kaip keičiasi kraštovaizdis nuo Suvalkijos lygumų iki pat Latvijos Respublikos pasienio, o tuo labiau daug apie matomą vaizdą pro langą mums pasakojo gerb. Selemonas. Tad kelionė mums tikrai neprailgo. Imbrado kaime mus pasitiko Imbrado seniūnas Vygirdas Žalkauskas, Imbrado bendruomenės centro pirmininkė  Ona Patiejūnienė bei kelių kartų atstovai. (Džiugus netikėtumas-staigmena, kad bendruomenės pirmininkės pavardė buvo Gudelytė ir kilusi iš Gudelių kaimo, Zarasų r.). Susitikimo metu mūsų trečios kartos atstovas Klaidas Šiškauskas pagrojo saksofonu. Vizito metu nesuspėjome aplankyti visas jų teritorijoje esančias lankytinas vietas. Aplankėme Imbrado  Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią, kuri pastatyta 1786-1787 m., tačiau ji turi graudžią istoriją. Bažnyčioje, prieš daug metų ant altoriaus buvo nužudytas tos bažnyčios  kunigas. Seniūnas, bendruomenės pirmininkė supažindino  mus su to krašto religinių švenčių tradicijomis.  Po to vykome prie Ilgio ežero, kur  stebuklingas Šv.Marijos apsireiškimas prie ežero įvyko 1967 metais vėlų birželio 30 dienos vakarą. Ant lentelės, kurioje išvardintos visos Šv. Marijos apsireiškimo vietos radome ir savo krašto pavadinimą, tai Višakio Rūda, Marijampolės r.  Ant kalnelio pastatyta popiežiaus karūnos-tiaros formos koplyčia.

Iš ten vykome prie beveik dviejų tūkstančių metų senumo ąžuolo, kuris yra vienas seniausių medžių Europoje ir neabejotinai seniausias Baltijos šalyse. Stelmužės seniūnaitė mus supažindino su visa ąžuolo istorija, aprodė unikalią Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčią, kuri  1650 metais baigta statyti kaip maldos namai protestantams. Stelmužė šimtus metų buvo dabartinės Latvijos teritorijoje klestėjusios Kuršo kunigaikštystės sudėtyje – bažnyčia yra vienas seniausių išlikusių medinės sakralinės architektūros paminklų.

Bažnyčia buvo statoma naudojantis tik pjūklu ir kirviu, o metalinių vinių buvo tik keletas tepanaudota. Ypatingą vertę turi unikalus bažnyčios interjeras: nagingi meistrai iš Ventspilio nuvijo puošnias drožinių girliandas, juosiančias altorių ir sakyklą, meistriškai išdrožė ąžuolo lapus, vynuogių kekes, kankorėžius, gėlių žiedus. Tikras džiaugsmas akims, tyrinėjant šiuos šimtmečių senumo puošybos elementus.. Stelmužė regėjo ir Napoleono kariuomenę, ir Pirmojo pasaulinio karo žiaurumus. Parke yra palaidoti keli Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kariai.

Stelmužės dvaro parkas saugo ne tik tokias baisias istorijas, bet galima  pasikrauti ir teigiamų emocijų: parko kalvos papėdėje yra Laimės šulinys. Galima pasivaikščioti  ąžuoliukų alėja, kur kiekvienas iš medelių skirtas vienai iš iškilių Lietuvos istorijos asmenybių. Gudelių kaimo bendruomenė taip pat nuvežė ąžuoliuką, kurį  su didele meile gamtai pasodino Selemonas Paltanavičius. Už ąžuoliuką esame labai dėkingi VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos medelynas  viršininkui Donatui  Petravičiui. Bus visada malonu nuvykus pažiūrėti į savą ąžuoliuką, galbūt iš jo išaugs naujasis Stelmužės ąžuolas.

Viso vizito metu bendravome su kelių kartų Imbrado bendruomenės gyventojais, kurie pasakojo savo papročius, tradicijas, norėjo susipažinti su mūsų krašto tradicijomis papročiais, vyko pokalbiai, diskusijos kuo skiriasi mūsų papročiai ir kuo panašūs.

Kadangi nepastebėjome, kaip greit prabėgo pilna įspūdžių diena, tarp Gudelių kaimo bendruomenės ir Imbrado seniūnijos centro buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, tikintis tolimesnio bendradarbiavimo bei bendrų projektų rašymo bei įgyvendinimo.

Išvažiuojant namo mus  beveik visą kelią lydėjo aukštaitiškas lietus, tačiau jis nesutrukdė dar pakeliui aplankyti ir Puntuko akmens.

Visi grįžome pilni įspūdžių. Ačiū visiems važiavusiems.

Gudelių kaimo bendruomenės inf.

Lietuvos kaimo tinklo LEADER darbo grupės posėdis

Lietuvos kaimo tinklo LEADER darbo grupės posėdis

Liepos 12 dieną ASU IV rūmuose vyko Lietuvos kaimo tinklo LEADER darbo grupės posėdis, kuriame buvo svarstomi pasiūlymai ir pastabos dėl LKT 2016-2020 m. Veiksmų programos ir 2016 m. Veiksmų plano. Posėdyje dalyvavo Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos, VVG tinklo, ASU Kaimo regioninės plėtros centro ir Programos „Leader” ir žemdirbių mokymo metodikos centro atstovai. VVG tinklo atstovai pasiūlė į LKT Veiksmų programą įtraukti techninę pagalbą VVG bendradarbiavimui tinkle (VPS sėkmingam įgyvendinimui naudingų metodikų rengimą, t.y. socialinio verslo plano vertinimo, ekonominio naudingumo vertinimo metodikos, VVG veiklos administravimo, projektų vertinimo programų sukūrimą, el. skaičiuokles ir kt.
Taip pat buvo pasiūlyta kasmet rengti įvairius viešinimo renginius, konferencijas, bendruomenių sąskrydį, kas antri metai sukviesti visus kaimo plėtros veikėjus į Kaimo parlamentą. ASU atstovai pasiūlė daugiau dėmesio skirti inovacijoms ir kasmet rengti Inovacijų ir kontaktų mugę „Rengionų produktai”, kurios metu sudaryti sąlygas verslioms kaimo bendruomenėms bei visiems smulkaus verslo atstovams pristatyti savo produkciją, paslaugas bei įgyti naujų kompetencijų dalyvaujant naujausių technologijų pristatymuose. Programos „Leader” ir žemdirbių mokymo metodikos centro atstovai pasiūlė įtraukti naują priemonę – elektroninių seminarų (webinar‘ų) VVG atstovams organizavimas įvairiomis aktualiomis temomis (teisės aktų pasikeitimai buhalterinės apskaitos, darbo teisės, viešųjų pirkimų, personalo valdymo ir kitose srityse).
Visi apibendrinti pasiūlymai pateikti Žemės ūkio ministerijai ir tikime, kad daugiausia narių atstovaujančio LEADER komiteto narių nuomonė suras atgarsį Žemės ūkio ministerijoje tvirtinant LKT 2016-2020 m. Veiksmų programą ir 2016 m. Veiksmų planą.
Reda Kneizevičienė
VVG tinklo atstovė LKT LEADER koordinavimo grupėje

Dviratininkų žygis Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai paminėti

Dviratininkų žygis Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai paminėti

Jūrės kaimo bendruomeniečiai jau penktus metus dalyvauja konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse 2016“ ir nuolat gilina savo žinias eismo saugumo klausimais.
Vasara – geriausias metas dviratininkams. Šiemet tradicinį dviračių žygį skyrėme Valstybės dienai, Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimui paminėti.
Liepos 6 dieną bendruomenės namų kiemelyje susirinko gausus žygiui pasiruošusių bendruomeniečių būrys, kuriems rūpi jų ir mūsų visų saugumas keliuose. Čia galėjai sutikti net trijų kartų atstovus iš vienos šeimos. Dalyvavo ir dviratininkai iš Kazlų Rūdos bei Jūrės kaimo gyventojai, kurie šiuo metu gyvena Norvegijoje, bet nepamiršta gimtojo krašto. Kad kelionė šia transporto priemone būtų maloni ir saugi, visi dėvėjo liemenes, atšvaitus, mažieji žygio dalyviai turėjo apsauginius šalmus.
Renginio organizatorė Ingrida Bagdzevičienė trumpai papasakojo susirinkusiems apie Jūrės kaimo bendruomenėje vykdomą eismo saugumo bendruomenėse konkursą ir pristatė kelionės maršrutą Jūrė– Kazliškiai – Jūrė.
Po to, nuskambėjus P. Panavo eilėraščiui “Sukūrėm Lietuvą…”, kurį perskaitė bendruomenės pirmininkė Rita Sliserienė, dviratininkų kolona pasipuošė Lietuvos trispalve ir su gera nuotaika leidosi į kelią
Aplankyta sena Čepkauskų sodyba, kurioje prieš daugelį metų veikė malūnas. Važiuodami miško keliukais, dviratininkai netikėtai surado senąsias Kazliškių kaimo kapines.
Sustojus atokvėpiui, žygio dalyviai mielai dalyvavo organizatorių surengtoje viktorinoje ,,Ką žinai apie Karalių Mindaugą?”. Pirmas vietas užėmę viktorinos dalyviai buvo apdovanoti saugaus eismo reikmenimis -atšvaitais, informaciniai lapeliais, knygutėmis.
Žaidimuose entuziastingai dalyvavo visų trijų kartų atstovai.
Dėkojame visiems, kurie dalyvavo žygyje ir nepabijojo lietaus, užklupusio juos žygio metu.
Jūrės kaimo bendruomenės narė
Ingrida Bagdzevičienė

Skip to content