Jūrės miestelio  Vasaros šventė

Jūrės miestelio Vasaros šventė

Liepos 16 dieną Jūrės miestelyje vyko Vasaros šventė. Jaunimas galėjo jėgas išbandyti sporto varžybose o vakare visus svečius organizatoriai pakvietė meninei programai. Visus linksmino Jankų neįgalių ansamblis, dainininkas iš Marijampolės Alvydas bei Šakių rajono mamų ir dukrų kvartetas, populiarios muzikos jaunimo grupė „Dabar” . Sūduvos VVG pirmininkė Reda Kneizevičienė įteikė padėkos raštą Juozui Banioniui už Sūduvos krašto istorijos puoselėjimą rengiant knygą apie Jūrės miestelį. Malonu, kad Jūrės bendruomenėje yra tokių atsidavusių savo kraštui žmonių. Atliktas didelis darbas surinkta istorinė medžiaga ir išleista knyga. Pirmininkė taip pat padėkojo Jūrės kultūros namų vedėjai Vitalijai Raulynaitienei už ilgametį savanorišką darbą dalinant maisto produktus labiausiai nepasiturintiems asmenims. Malonu, kad Jūrės bendruomenėje yra daug aktyvių bendruomenės narių, kurie pasiskirstę atsakomybe padeda bendruomenės pirmininkei Birutei Stanaitienei. Belieka palinkėti visiems bendruomenės nariams ir toliau išlikti aktyviais ir bendrai įgyvendinti daug prasmingų idėjų.
Reda Kneizevičienė
Sūduvos VVG pirmininkė

Neįgaliųjų ir literatų klubo „Girių versmė” popietė

Neįgaliųjų ir literatų klubo „Girių versmė” popietė

Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių asociacija vykdydama Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą drauge su Kazlų Rūdos literatų klubu „Girių versmė” Antanavo kultūros namuose surengė poezijos popietę. Popietėje dalyvavo neįgalieji iš kitų kaimiškų vietovių bei literatų klubo nariai. Renginiui gerą nuotaiką dovanojo mažosios dainininkės iš Bagotosios.
Renginyje netrūko daug gražių poezijos posmų bei geros nuotaikos. Dėkoju Ramutei Vinikienei už popietės organizavimą bei Janinai Draugelienei, kuri padėjo atvykti Jūrės miestelio neįgaliesiems į renginį. Dėkoju klubo pirmininkei Vitalijai Filipovai už padovanotą poezijos knygą
Reda Kneizevičienė
Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių asociacijos pirmininkė ir Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projekto vadovė

 

Gudelių kaimo bendruomenės vizitas Aukštaitijoje

Gudelių kaimo bendruomenės vizitas Aukštaitijoje

Vykome į Zarasų r. Imbrado bendruomenę. Visiems mums buvo labai malonu matyti, kad su mumis kartu atrado laiko važiuoti  kraštietis (tėviškė yra Užbalių k., Kazlų Rūdos sav., Gudelių bendruomenės teritorijoje)- visiems gerai žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius.  Džiaugiamės, kad jis atrado laiko vykti su mumis, nes S. Paltanavičius tik prieš dieną buvo grįžęs iš  LRT televizijos projekto „Nacionalinė ekspedicija: Nemunu per Lietuvą“. Važiuojant buvo labai smagu dairytis kaip keičiasi kraštovaizdis nuo Suvalkijos lygumų iki pat Latvijos Respublikos pasienio, o tuo labiau daug apie matomą vaizdą pro langą mums pasakojo gerb. Selemonas. Tad kelionė mums tikrai neprailgo. Imbrado kaime mus pasitiko Imbrado seniūnas Vygirdas Žalkauskas, Imbrado bendruomenės centro pirmininkė  Ona Patiejūnienė bei kelių kartų atstovai. (Džiugus netikėtumas-staigmena, kad bendruomenės pirmininkės pavardė buvo Gudelytė ir kilusi iš Gudelių kaimo, Zarasų r.). Susitikimo metu mūsų trečios kartos atstovas Klaidas Šiškauskas pagrojo saksofonu. Vizito metu nesuspėjome aplankyti visas jų teritorijoje esančias lankytinas vietas. Aplankėme Imbrado  Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią, kuri pastatyta 1786-1787 m., tačiau ji turi graudžią istoriją. Bažnyčioje, prieš daug metų ant altoriaus buvo nužudytas tos bažnyčios  kunigas. Seniūnas, bendruomenės pirmininkė supažindino  mus su to krašto religinių švenčių tradicijomis.  Po to vykome prie Ilgio ežero, kur  stebuklingas Šv.Marijos apsireiškimas prie ežero įvyko 1967 metais vėlų birželio 30 dienos vakarą. Ant lentelės, kurioje išvardintos visos Šv. Marijos apsireiškimo vietos radome ir savo krašto pavadinimą, tai Višakio Rūda, Marijampolės r.  Ant kalnelio pastatyta popiežiaus karūnos-tiaros formos koplyčia.

Iš ten vykome prie beveik dviejų tūkstančių metų senumo ąžuolo, kuris yra vienas seniausių medžių Europoje ir neabejotinai seniausias Baltijos šalyse. Stelmužės seniūnaitė mus supažindino su visa ąžuolo istorija, aprodė unikalią Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčią, kuri  1650 metais baigta statyti kaip maldos namai protestantams. Stelmužė šimtus metų buvo dabartinės Latvijos teritorijoje klestėjusios Kuršo kunigaikštystės sudėtyje – bažnyčia yra vienas seniausių išlikusių medinės sakralinės architektūros paminklų.

Bažnyčia buvo statoma naudojantis tik pjūklu ir kirviu, o metalinių vinių buvo tik keletas tepanaudota. Ypatingą vertę turi unikalus bažnyčios interjeras: nagingi meistrai iš Ventspilio nuvijo puošnias drožinių girliandas, juosiančias altorių ir sakyklą, meistriškai išdrožė ąžuolo lapus, vynuogių kekes, kankorėžius, gėlių žiedus. Tikras džiaugsmas akims, tyrinėjant šiuos šimtmečių senumo puošybos elementus.. Stelmužė regėjo ir Napoleono kariuomenę, ir Pirmojo pasaulinio karo žiaurumus. Parke yra palaidoti keli Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kariai.

Stelmužės dvaro parkas saugo ne tik tokias baisias istorijas, bet galima  pasikrauti ir teigiamų emocijų: parko kalvos papėdėje yra Laimės šulinys. Galima pasivaikščioti  ąžuoliukų alėja, kur kiekvienas iš medelių skirtas vienai iš iškilių Lietuvos istorijos asmenybių. Gudelių kaimo bendruomenė taip pat nuvežė ąžuoliuką, kurį  su didele meile gamtai pasodino Selemonas Paltanavičius. Už ąžuoliuką esame labai dėkingi VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos medelynas  viršininkui Donatui  Petravičiui. Bus visada malonu nuvykus pažiūrėti į savą ąžuoliuką, galbūt iš jo išaugs naujasis Stelmužės ąžuolas.

Viso vizito metu bendravome su kelių kartų Imbrado bendruomenės gyventojais, kurie pasakojo savo papročius, tradicijas, norėjo susipažinti su mūsų krašto tradicijomis papročiais, vyko pokalbiai, diskusijos kuo skiriasi mūsų papročiai ir kuo panašūs.

Kadangi nepastebėjome, kaip greit prabėgo pilna įspūdžių diena, tarp Gudelių kaimo bendruomenės ir Imbrado seniūnijos centro buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, tikintis tolimesnio bendradarbiavimo bei bendrų projektų rašymo bei įgyvendinimo.

Išvažiuojant namo mus  beveik visą kelią lydėjo aukštaitiškas lietus, tačiau jis nesutrukdė dar pakeliui aplankyti ir Puntuko akmens.

Visi grįžome pilni įspūdžių. Ačiū visiems važiavusiems.

Gudelių kaimo bendruomenės inf.

Dviratininkų žygis Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai paminėti

Dviratininkų žygis Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai paminėti

Jūrės kaimo bendruomeniečiai jau penktus metus dalyvauja konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse 2016“ ir nuolat gilina savo žinias eismo saugumo klausimais.
Vasara – geriausias metas dviratininkams. Šiemet tradicinį dviračių žygį skyrėme Valstybės dienai, Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimui paminėti.
Liepos 6 dieną bendruomenės namų kiemelyje susirinko gausus žygiui pasiruošusių bendruomeniečių būrys, kuriems rūpi jų ir mūsų visų saugumas keliuose. Čia galėjai sutikti net trijų kartų atstovus iš vienos šeimos. Dalyvavo ir dviratininkai iš Kazlų Rūdos bei Jūrės kaimo gyventojai, kurie šiuo metu gyvena Norvegijoje, bet nepamiršta gimtojo krašto. Kad kelionė šia transporto priemone būtų maloni ir saugi, visi dėvėjo liemenes, atšvaitus, mažieji žygio dalyviai turėjo apsauginius šalmus.
Renginio organizatorė Ingrida Bagdzevičienė trumpai papasakojo susirinkusiems apie Jūrės kaimo bendruomenėje vykdomą eismo saugumo bendruomenėse konkursą ir pristatė kelionės maršrutą Jūrė– Kazliškiai – Jūrė.
Po to, nuskambėjus P. Panavo eilėraščiui “Sukūrėm Lietuvą…”, kurį perskaitė bendruomenės pirmininkė Rita Sliserienė, dviratininkų kolona pasipuošė Lietuvos trispalve ir su gera nuotaika leidosi į kelią
Aplankyta sena Čepkauskų sodyba, kurioje prieš daugelį metų veikė malūnas. Važiuodami miško keliukais, dviratininkai netikėtai surado senąsias Kazliškių kaimo kapines.
Sustojus atokvėpiui, žygio dalyviai mielai dalyvavo organizatorių surengtoje viktorinoje ,,Ką žinai apie Karalių Mindaugą?”. Pirmas vietas užėmę viktorinos dalyviai buvo apdovanoti saugaus eismo reikmenimis -atšvaitais, informaciniai lapeliais, knygutėmis.
Žaidimuose entuziastingai dalyvavo visų trijų kartų atstovai.
Dėkojame visiems, kurie dalyvavo žygyje ir nepabijojo lietaus, užklupusio juos žygio metu.
Jūrės kaimo bendruomenės narė
Ingrida Bagdzevičienė

Senjorų klubas plečia savo bendradarbiavimą

Senjorų klubas plečia savo bendradarbiavimą

2016 metai-senjorų bendradarbiavimo metai, todėl visa Kazlų Rūdos senjorų klubo veikla skirta bendradarbiavimo su kitomis organizacijomis mechanizmo kūrimui ir stiprinimui bei partnerystės plėtojimui. Šiais metais senjorų klubas vykdo Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos projektą, skirtą nevyriausybinių organizacijų stiprinimui- ,,Senjorų bendradarbiavimo metai“. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Lietuvos pensininkų sąjungos ,,Bočiai“ Marijampolės, Gelgaudiškio, Druskininkų bendrijomis ir Veisiejų pagayvenusių žmonių klubu ,,Ančios bangos“ .
Gausus būrys Kazlų Rūdos senjorų klubo narių, senjorų iš Antanavo, Bagotosios, Višakio Rūdos, Jūrės miestelio viešėjo Telšių rajone Luokėje. Susitikimo metu pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Luokės ,,Bočių“ klubu, surengtas bendras koncertas. Kelionės metu Telšiuose aplankėme šv. Antano Paduviečio katedrą, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, Masčio ežero pakrantes, garsiųjį ,,Auksinio Elnio dvarą“ ir senovinių motociklų muziejų Biržuvėnose, Luokės bažnyčią, kopėme į Šatrijos kalną. Dėkojame už ekskursijos pravedimą Luokės klebonui Virginijui Palioniui, už šiltą priėmimą, bendruomenės pirmininkei Marytei Beleckienei ir ,,Bočių“ pirmininkei Jadvygai Šykštienei. Geri prisiminimai išliks ilgai, todėl sakome ,, iki kitų susitikimų“.
Ramutė Vinikienė
Kazlų Rūdos senjorų klubo pirmininkė

Lietuvos himnas skambėjo prie prezidento K. Griniaus paminklo

Lietuvos himnas skambėjo prie prezidento K. Griniaus paminklo

Dėkojame Ąžuolų Būdos bendruomenės iniciatyvai pagerbti Kazio Griniaus atminimą bei paminėti Valstybės dieną giedant himną prie Kazio Griniaus paminklo. Dėkojame, kad į Kazlų Rūdos bendruomenių asociacijos kvietimą įsijungė ir kitos bendruomenės. Prisijungė didelis būrys iš Kvietiškio bendruomenės atstovų. Taip pat prisijungė Antanavo, Jūrės kaimo ir kitų bendruomenių atstovai.
Esame dėkingi Kazlų Rūdos policijos komisariato atstovams, kurie lydėjo eiseną nuo Ąžuolų Būdo UDC iki Kazio Griniaus paminklo.
Nepaisant visą dieną apsiniaukusio dangaus ir lietaus , eisenos dalyviams pradėjus žygiuoti lietus nustojo lyti ir nesutrukdė įvykdyti sumanymo nueiti pėsčiomis. Čia Ąžuolų Būdos saviveiklininkai surengė trumpą pasirodymą. Baigus giedoti himną, sudainavus „Žemė Lietuvos” visi dalyvavę suskubo bendrai foto.
Tikime, kad ši iniciatyva taps gražia tradicija, nes ne kiekviena savivaldybė gali pasigirti turinti Lietuvos prezidento tėviškę ir kapą. Būtų prasminga kiekvienais metais susiburti drauge prie LR prezidento kapo.
Reda Kneizevičienė
Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių asociacijos pirmininkė

Skip to content